Vilniaus Karoliniškių Gimnazija

Vaikinų grupės „Pikaso“ narys Haroldas Šklėrius jau ateinantį pirmadienį išbandys save naujame amplua: dainininkas sostinės Karoliniškių gimnazijoje ims vesti teatro pamokas. „Pradėsiu dirbti pagal specialybę“, – džiaugiasi muzikantas.

Apie karjeros pokyčius H. Šklėrius pranešė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Nuo pirmadienio pradedu dirbti pagal specialybę – Karoliniškių gimnazijoje dirbsiu teatro mokytoju. Laikykitės, rupūžiokai!“ – šmaikštavo jis.

Dainininkas yra baigęs teatro edukologijos specialybę, šiuo metu siekia magistro laipsnio.

Portalui Žmonės.lt H. Šklėrius sakė nesijaudinantis prieš pradėdamas naują veiklą. „Jau buvau kelis kartus susitikęs su būsimais mokiniais, jie man paliko gerą įspūdį“, – sakė jis.

Haroldas Karoliniškių gimnazijoje teatro subtilybių mokys 9-12 klasių gimnazistus.

„Jie atrodo žinantys, ko nori, tikrai motyvuoti, protingi. Manau, kad dirbti bus smagu ir seksis puikiai. Vis dėlto iš anksto taip girti mokinius gal šiek tiek ir drąsu“, – sakė dainininkas.

Praėjusiais metais H.Šklėrius taip pat išmėgino jėgas pedagogikos srityje – jis atliko praktiką dėstydamas sostinės Biržiškos gimnazijoje.

Ar esame pajėgūs suprasti ne tik akademinėse studijose ir vadovėliuose aprašytus Europos ir kitų šalių istorijos lūžius, pasipriešinimą okupacijai bei užklupusiam būties ir buities absurdiškumui? Kiekviena pasaulio tauta turi savo istoriją ir ją brangina.

ES Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas „Europa: iš skirtingų praeičių į bendrą ateitį“ atliko ypatingą misiją. Projekto dalyviai susipažino su įvairių šalių istorija. Projekte dalyvavo Vokietijos Frankfurto Friedrich-Dessauer gimnazijos (koordinatoriai), Italijos Milano Erasmo da Rotterdam licėjaus, Prancūzijos Aix-les-Bains Marlioz licėjaus, Bulgarijos Pazardžiko Bertolt Breht gimnazijos, Turkijos ODTU G.V.O. Nigde Ilkogretim mokyklos, Lenkijos Pžeclavo pagrindinės mokyklos, Olandijos Haren Zemike koledžo ir Lietuvos Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokinių bei mokytojų komandos. Surinkta ir medžiaga, ir prisiminimai liudija okupuoto krašto žmogaus išgyvenamą būties dramą pasaulinių karų, pokario, prievartos epochų metu.

XX a. Lietuvos istorija nepalieka abejingų, prisideda prie atviro ir nuoširdaus bendradarbiavimo tarp tautų. Atsiminimų, liudijimų rinkėjai gimnazistai sugebėjo praėjusiame laike įžvelgti neabejotinos vertės dalykų. Tie, kurie tiesiogiai istoriją tyrinėja ir renka jos faktus, kur kas daugiau ją tausoja ir vertina. Be abejo, vykdydami projektą mokiniai ir mokytojai tobulino anglų kalbos žinias, susipažino su šių šalių kultūra, sužinojo, kiek paramos suteikė Europos Sąjunga atkuriant istorinius paminklus, kovų, kančių vietas. Visų mokyklų delegacijos dalyvavo Prancūzijoje, Turkijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Jau 13 metų Vilniaus Karoliniškių gimnazija kartu su Karoliniškių seniūnija organizuoja krepšinio turnyrą Loretai Asanavičiūtei atminti. Iš pradžių turnyre rungėsi tik Karoliniškių mikrorajono mokyklų mokiniai. Vėliau kasmet komandų skaičius didėjo, prisijungė Pilaitės, Viršuliškių, Lazdynų mokyklų moksleiviai. Finalas tradiciškai vyksta Loretos Asanavičiūtės gimimo dieną, – praneša Karoliniškių gimnazijos direktorė Ona Mačernienė.

Įsibėgėjo pasikeitimo programos su Lietuva pasiruošimas. Pirmadienį išvyksta keturi mūsų mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai ir mokytojai į Vilnių ir ten pagal COMENIUS programą pristatys mūsų gimtąjį Hiochstą (Hiochstas yra Hamburgo priemiestis).

Ketvirtadienį šurmuliavo Aix-Les-Bains merijos priėmimo salė. Merijos darbuotojai priėmė Marliozo licėjaus mokinius ir jų korespondentus, atvykusius iš įvairių Europos valstybių: Bulgarijos, Vokietijos, Lietuvos, Olandijos, Lenkijos, Turkijos ir Italijos.

Jaunieji užsieniečiai galėjo pamatyti Revard’ą ir Izeu vaikų memorialą. Jie taip pat dalyvavo Aix-Les-Bains licėjaus mokinių pamokose. 2012 m. pavasarį aixois (licėjaus mokiniai) keliaus į Vilnių.

Šiandien minime Tarptautinę mokytojų dieną. Kokį tikslą turi kelti sau Lietuvos mokykla? Suteikti vaikams žinių ir prisidėti ugdant mąstančias ir mylinčias savo kraštą asmenybes ar tik pasirūpinti, kad jie sėkmingai išlaikytų baigiamuosius egzaminus, o mokytojai nenukryptų nuo biurokratinių reikalavimų? Kodėl dabar kalbama, kad mūsų mokyklos ima rengti beraščius, kurie tik žino, kaip elgtis su kompiuteriu, bet nemoka dėstyti minčių, neturi giluminio požiūrio į gyvenimo reiškinius? Ar mūsų švietimo reforma nenukrypo nuo žmogaus?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus licėjaus direktorius istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius, Karoliniškių gimnazijos direktorė matematikos mokytoja Ona Mačernienė, Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Dažni nauji mokslo metai Lietuvoje prasideda naujais valdžios planais. Ką žada šie metai mokytojams ir moksleiviams? Kokias pasekmes atneš Švietimo įstatymo naujos pataisos ir Švietimo ir mokslo ministerijos potvarkiai bei nutarimai? Kokie buvo iki šiol švietimo reformos klystkeliai Lietuvoje? Ar galime kurti savo, Lietuvos, mokyklos viziją, nebandydami tik kopijuoti kitų tautų patyrimo? Ar yra vietos patriotizmui mokykloje?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus licėjaus direktorius istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius, Karoliniškių gimnazijos direktorė matematikos mokytoja Ona Mačernienė, Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Dalis abiturientų šeštadienį laikė valstybinį vokiečių kalbos egzaminą. Pasitikrinti, kaip mokykloje išmoko vokiečių kalbą, šįmet nusprendė 616 kandidatų. Vokiečių kalbos egzaminu prasideda 2011-ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

TAIKLUMAS. Lietuvis krepšinio talentų rungtynėse JAV pataikė tris tritaškius

NBA klubo „Charlotte Bobcats“ arenos lankai nebuvo per siauri Edvinui Šeškui. Krepšinio talentų mače žaidusiam šešiolikmečiui didžiausią įspūdį paliko susitikimas su NBA legenda Michaelu Jordanu.

E. Šeškus kartu su 15 bendramžių buvo pakviestas dalyvauti talentų rungtynėse, kurios vyko Šarlotėje

„Įžengęs į aikštę pataikiau porą tritaškių. Pernelyg nesijaudinau“, – apie žaidimą parodomosiose rungtynėse Šarlotėje kalbėjo E. Šeškus.

Iš Prienų kilęs šešiolikmetis 193 cm ūgio krepšininkas gavo progą parungtyniauti su 15 gabiausių pasaulio bendraamžių tradicinėse „Jordan Brand Classic“ varžybose JAV.

Į tarptautinę komandą lietuvis prasimušė sėkmingai pasirodęs kovo mėnesį per atrankos turą Londone.

„Time Warner Cable“ arenoje, kurioje NBA namų rungtynes žaidžia „Charlotte Bobcats“ klubas, E. Šeškus pateko į „juodųjų“ ekipą.

Nors „juodieji“ nusileido „baltiesiems“ 63:70, lietuvis tarp talentingų pasaulio vaikinų nepranyko.

Jis pelnė 9 taškus (0 iš 4 dvitaškių, 3 iš 4 tritaškių), atkovojo 6 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.

„Galėjau daug geriau pasirodyti“, – savikritiškai savo žaidimą įvertino E. Šeškus.

Talentų rungtynės nebuvo vienintelis įvykis jauniesiems krepšininkams Šarlotėje.

Tarp treniruočių ir ekskursijų vaikinai dalyvavo pokalbiuose su „Bobcats“ komandos lyderiais Stephenu Jacksonu ir D. J. Augustinu, taip pat su Šarlotės klubo bendrasavininkiu M. Jordanu.

Nors E. Šeškus dar nebuvo gimęs, kai M. Jordanas jau skrajojo NBA arenose, per keturių dienų kelionę jaunajam lietuviui labiausiai įstrigo susitikimas būtent su 48 metų legenda.

„Internete nesunku rasti ir pasižiūrėti klipų ar rungtynių, kuriose jis žaidė, – sakė E. Šeškus. – M. Jordanas – vienas mėgstamiausių mano krepšininkų.“

Jaunieji žaidėjai klausinėjo M. Jordaną, o iš superžvaigždės išgirdo patarimų.

„Turite dirbti ir daug, ir labai sunkiai, jei norite tapti gerais krepšininkais. Turite dirbti nuo ryto iki vakaro“, – patį svarbiausią M. Jordano patarimą įsiminė E. Šeškus.

2009 metų lapkritį E. Šeškus buvo jauniausias krepšininkas LKL istorijoje, kai atstovaudamas Prienų „Rūdupiui“ pasirodė vienose lygos rungtynėse.

Per keturių dienų kelionę jaunajam lietuviui labiausiai įstrigo susitikimas būtent su 48 metų NBA legenda.

Atakuojančiojo gynėjo ir lengvojo puolėjo pozicijose žaidžiantis krepšininkas ir šiemet dažnai girdi tėvo – „Rūdupio“ trenerio Virginijaus Šeškaus – pamokymus, bet gyvena atskirai nuo šeimos.

Pernai iš Prienų E. Šeškus persikėlė į Vilnių. Jis mokosi Karoliniškių gimnazijoje ir rungtyniauja dviejose komandose – Vilniaus krepšinio mokyklos ir „Perlo“–MRU. Pastaroji žaidžia NKL pirmenybėse.

Šiame NKL čempionate E. Šeškus rinko po 4,2 taško ir tikisi „Perlo“–MRU komandai daugiau padėti kitą sezoną.

Galbūt kada nors šis lietuvis grįš į NBA arenas ir sužais ten daugiau nei vienas parodomąsias rungtynes, o kol kas jo ateities planai žemiškesni.

„Dirbti iki jaunučių rinktinės stovyklos. Vėliau dirbti su jaunučių rinktine.

O toliau taip pat sunkiai dirbti po jaunučių rinktinės“, – gyvenimo tikslus vardijo „Jordan Brand Classic“ varžybose šiemet žaidęs lietuvis.

„Tylų žiemos vakarą į Vilniaus Karoliniškių gimnaziją tarsi atskrido mėlynoji svajonių paukštė, pasibeldė į kiekvieno širdį, nutildė triukšmą ir pakvietė suklusti. Ausis suvirpino nuostabi F. Šopeno, M. K. Čiurlionio muzika...“ – apie kolegės E. Mažeikienės surengtą mokinių kūrybos vakaronę „Mūzos dovanos“ redakcijai pasakoja mokytoja Jūratė Montrimienė. Jaunieji kūrėjai skaitė susirinkusiesiems savo poeziją, apsakymus, miniatiūras, esė. Vakaro stebuklus pratęsė iliuzionistas Mantas Wizardas.

Gamtos mokslų fakulteto galerijoje atidaryta Vilniaus Karoliniškių gimnazijos technologijų mokytojos metodininkės, 1985 m. universiteto chemijos ir taikomųjų darbų specialybės absolventės, tautodailininkės Laimos Kantakevičienės bei jos mokinių kūrybinių darbų paroda.

Dešimtmetį dirbusi Gabijos gimnazijoje, grįžo į mokyklą, kurią yra ir baigusi. Iš mokyklinių metų tebeįstrigusi nuostabi, aktyvi mokytoja Erdvija Giniotienė, pirmoji pastebėjusi jos ir kitų mergaičių gabumų gyslelę, nešė rankdarbėlius į Tautodailės sąjungos parodas. Todėl paskui, jau nuo pirmojo studijų kurso, Laima tapo Lietuvos tautodailės sąjungos nare. Tai buvo retenybė.

Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pedagogai ir mokiniai jau ketvirtus metus įgyvendina pilietinio ugdymo projektą „Kartų dienoraštis. Kasdienybė abiejose geležinės uždangos pusėse“.

Šiuo projektu siekiama padėti jaunimui suvokti, kad pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – ne tolimas praeities šešėlis, bet tikri įvykiai, kuriuos patyrė jiems artimi žmonės.

Projekto idėją, pasiūlytą vokiečių kalbos mokytojos ekspertės Janinos Basevičienės, įgyvendina gimnazijos bendruomenė. Mokiniai, remdamiesi tėvų ir senelių liudijimais apie išgyvenimus ir netektis Sibire bei disidentinį judėjimą Lietuvoje, parengė ir išleido dviejų dalių knygelę – „Kartų dienoraštis“ ir „Kartų dienoraštis II. Laisvės proveržis“. Leidiniai iliustruoti gimnazijos mokinių piešiniais, įvykius liudijančiomis nuotraukomis.

Itin daug dėmesio susilaukė pedagogų pasakojimai apie jų mokyklines dienas sovietinio režimo sąlygomis bei dalyvavimą antisovietiniuose aštuntojo dešimtmečio šalies įvykiuose.

Mokiniai, kurie užrašė savo šeimos narių pasakojimus apie patirtus išgyvenimus, skaudžias netektis, greičiausiai nenumos ranka į tai, kas svarbu žmogui – jo šeimos, tautos likimą.

„Kartų dienoraštis“ susilaukė dėmesio ir iš Oslo katedros gimnazijos (Norvegija). Su ja Karoliniškių gimnazija jau kelerius metus vykdo mokinių mainų programą.

„Tos valandos palaimintos kaip ašaros šventųjų: / Iš jų pasaulio visas grožis ir jėga“ – taip vadinosi Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje įvykęs simbolistų skaitymų konkursas (sumanytoja ir organizatorė – mokytoja A. Balčiūnienė). Sostinės moksleiviai simbolistų kūrybą skaitė lietuvių, rusų, prancūzų, anglų ir net ispanų kalbomis. M. K. Čiurlionio muzikos fone skambėjo Ch. Baudelaire’o, P. Verlaine’o, P. Eluard’o, A. Bloko, K. Balmonto, V. Briusovo, D. Merežkovskio, V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos, J. Baltrušaičio, kitų simbolistų eilės. Laiko dvasią pajusti padėjo mokytojos A. Vekterienės moksleivių pieštos dekoracijos – Paryžiaus, Sankt Peterburgo, Kauno rotušių, bažnyčių bokštai. Be Muzikos ir teatro akademijos studenčių, vertinimo komisijoje dirbo ir garbės svečias – Prancūzijos ambasados atašė švietimo ir lingvistinio bendradarbiavimo klausimais ponas L. Guidonas.

Pirmąją vietą konkurse laimėjo Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos moksleivė V. Vilkelytė. Apie renginį „Dialogui“ parašė mokytoja Egidija Mažeikienė.

Jau paaiškėjo nauji sostinės mokinių sporto žaidynių laureatai. Keli mačai baigėsi įspūdingu skirtumu.

Sostinės mokinių 59-ąsias sporto žaidynes organizuojantis Vilniaus miesto Kūno kultūros ir sporto skyrius praėjusią savaitę surengė dar dvejas lemiamas varžybas.

Vaikinų krepšinio turnyro finale Karoliniškių gimnazijos ekipa po intriguojančios kovos 92:88 nugalėjo Mykolo Biržiškos gimnazijos žaidėjus.

Rungtynėse dėl trečiosios vietos Grigiškių „Šviesos“ vidurinės mokyklos komanda rezultatu 123:93 sutriuškino „Gabijos“ gimnaziją.

Kasmet retėja sostinės jaunųjų krepšininkių gretos. Todėl mokinių žaidynėse dalyvavo tik keturios komandos.

Sostinės mokinių sporto žaidynių vaikinų krepšinio turnyro finalo rungtynės tarp nugalėtoja tapusios Karoliniškių gimnazijos komandos (mėlyna apranga) ir Mykolo Biržiškos gimnazijos ekipos buvo intriguojančios.

Antrąją vietą iškovojusią Simono Daukanto vidurinės mokyklos ekipą jos nugalėjo net 78 taškų pranašumu – 111:33, trečiąją prizininkę – Karoliniškių gimnazijos komandą – įveikė dar įspūdingesniu rezultatu – 53:6, o prieš autsaideres Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos krepšininkes laimėjo 52:48.

Šio numerio „Bitučių“ konkurso nugalėtoja – Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vienuoliktokė Laura Petruškevičiūtė.

Redakcija sveikina darbščiąją bitutę ir skiria jai prizą – siūlų rinkinį.

Balandžio 23 dieną Karoliniškių gimnazijoje įvyko Karoliniškių seniūnijoje esančių mokyklų vaikinų krepšinio varžybų finalas. Šios varžybos, organizuotos dešimtą kartą, tapusios tradicija, skirtos Loretai Asanavičiūtei, žuvusiai laisvės kovoje už Lietuvą lemtingą 1991 m. sausio 13 naktį, atminti.

Antrus metus Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje vykdomas tarpdalykinis projektas „Kartų dienoraštis“. Anot redakcijai parašiusios Karoliniškių gimnazijos mokytojos metodininkės Sigitos Kontrimienės, siekta daugiau sužinoti apie gimnazistų tėvų ir senelių gyvenimą sovietmečiu, jų vaikystę, jaunystę, laisvalaikį, pasipriešinimo sovietiniam režimui formas, skaudžius istorijos faktus. Apčiuopiamas darbo rezultatas – išleista knygelė, neapčiuopiamų, moralinių, pilietinių – kur kas daugiau. Be to, pastebėta, kad net ir tie, kurie anksčiau ypatingų pastangų mokytis nebuvo rodę, noriai rinko ar pildė medžiagą.

Turbūt kiekvienam dailininkui norėtųsi savo kūrinius pamatyti eksponuojamus parodoje ir girdėti, kaip jo darbus vertina aplinkiniai smalsuoliai. Tokia laimė nusišypsojo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos moksleiviui vienuoliktokui Lukui Davydovui, kurio darbai buvo eksponuojami muzikos ir meno bibliotekoje.

Tiems, kurie neįsivaizduoja, kaip atrodo tikra menų sintezė, vertėtų apsilankyti sostinės Karoliniškių gimnazijos rengiamose teminėse šventėse: literatūra, dailė, šokis, muzika ir dar kažkas, ką sunku įvardyti (gal tikroji pedagogika?), ten susijungia, kad atkurtų įvairias epochas, prikeltų ryškiausias jų asmenybes, sužibėtų jaunų sielų kūrybos kibirkštimis...

Medinės mokyklinės lentos ir nuo kreidos balti pirštai. Po kelerių metų sostinės moksleiviai galės visa tai pamiršti. Kai kuriose mokyklose senąsias lentas pakeis interaktyvūs įrenginiai.

Greitai visose Lietuvos mokyklose vėl nuskambės paskutinis skambutis. Nerimas, baimė dėl būsimų egzaminų kuriam laikui suvienys ir mokytojus, ir mokinius. O paskui vėl viskas iš pradžių...

Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje Angelė Vekterienė dirba dailės mokytoja.

Aplinkinius ji žavi iniciatyva ir kūrybiniais užmojais. Tik jos nuopelnu gimnazijos koridoriai nėra vien pilkos niūrios sienos. „Negaliu ir nenoriu prisiimti visos šlovės. Padedu vaikams, jie – man. Kuriame visi kartu“, – nuolat minėdama gimnazistų vardus apie kūrybą kalba pedagogė.

Ruošiantis gyventi daugiakultūrėje Europoje, svarbu ugdyti pagarbą Europos kultūrų įvairovei bei išsaugoti ir puoselėti savąją krašto kultūrą, papročius bei tradicijas. Įvairių mokyklinių švenčių organizavimas tam atveria didžiausias galimybes. Per tradicines šventes atskleidžiami kultūros papročiai ir tradicijos.

Vienos dienos seminarą tema „Avangardo apraiškos tarpukario Lietuvos kultūriniame gyvenime“ Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje norėtųsi pavadinti įstabiu liudijimu, kokį pedagoginį stebuklą gali padaryti kūrybiškų ir aistringų mokytojų kolektyvas, kuriam ne tas pat, ką iš mokyklos išsineš ir kokie išeis jų mokiniai.

Apima rudens melancholija, kai viena po kitos bėga trumpos, bespalvės dienos, pažvelk į juodą nuogašakių medžių piešinį pilkšvame danguje, į kur ne kur styrančias, arba glotniai sugulusias paskutines šių metų žoleles, pirmuosius ledokšnius, nedrąsiai ant jų krintančias snaiges. Ar gali neprisiminti karpinių, žavėdamasi gamtos graviūromis? Tai širdžiai mieliausias užsiėmimas ilgais rudens ir žiemos vakarais. Apie šį seną ir visiems prieinamą meną kalbamės su Vilniaus Karoliniškių gimnazijos technologijų mokytoja metodininke, Tautodailininkų sąjungos nare Laima KANTAKEVIČIENE, nuostabių popierinių ornamentų autore ir mokinių kūrybinės minties puoselėtoja.

Lapkričio 3 d. rašėme, kad Europos mokyklų tinklo (European Schoolnet – EUN) rengiamo interneto svetainių, skirtų mokymui, konkurso „eLearning Awards“ ekspertai iš 1021 paraiškų atrinko šimtą geriausių darbų, tarp kurių buvo ir dvi lietuviškos svetainės.