„NEGALIU GYVENTI BE RANKDARBIŲ...“

Juozas Skomskis

Gamtos mokslų fakulteto galerijoje atidaryta Vilniaus Karoliniškių gimnazijos technologijų mokytojos metodininkės, 1985 m. universiteto chemijos ir taikomųjų darbų specialybės absolventės, tautodailininkės Laimos Kantakevičienės bei jos mokinių kūrybinių darbų paroda.

Dešimtmetį dirbusi Gabijos gimnazijoje, grįžo į mokyklą, kurią yra ir baigusi. Iš mokyklinių metų tebeįstrigusi nuostabi, aktyvi mokytoja Erdvija Giniotienė, pirmoji pastebėjusi jos ir kitų mergaičių gabumų gyslelę, nešė rankdarbėlius į Tautodailės sąjungos parodas. Todėl paskui, jau nuo pirmojo studijų kurso, Laima tapo Lietuvos tautodailės sąjungos nare. Tai buvo retenybė.

    L. Kantakevičienės rankdarbiai

Neužmiršti vardai

Taip ir keliauja tradicija: vaikystėje kelią parodė mokytoja, universitete globojo Airytė Sapranavičienė, buities darbų disciplinų dėstytojos Zita Žebrauskienė, Danguolė Grabauskienė – bičiuliška palyda į meno pasaulį. Tad Laima džiaugsmo lydima mezgė, nėrė, siuvinėjo, karpė. Ir dabar gimnazijoje savo mokinius traukia visų pirma prie liaudies meno vertybių, tradicijų, ornamentikos, simbolikos, ieško naujovių – siuva skiautinius, dekupažo technikos, tirpios avalono plėvelės, vilnos vėlimo darbelius. Ir čia ieško lietuviškos dvasios atspindžių. Labiausiai džiaugiasi mokinių karpiniais. Pirmoji užduotis – juose turėtų sušvisti lietuvių liaudies meno motyvai. O jau kitas karpinys gali būti individualus, avangardiškas, jaunatviškas. Tegul parodo ir savo norus. Tokią metamorfozę galima išvysti ir parodos tarpuvartėje – gimnazistų Laimono, Mantvydo, Luko augalais apaugintų kryžių, daugelio kitų kompozicijose.

Viliotinis

Tokia kūryba mokiniams patinka, kai pamato rezultatą. Nors iš pradžių, sako mokytoja, ir daug abejonių tenka nugalėti. Todėl ir tekstilės, ir karpinių ekspozicija skamba, nes čia daug rankų darbo įdėta. Ir nesvarbu, kad tarp jų atsiras ir vienintelių prisilietimų prie technologijos, tačiau ir čia bus pridėta rankelė prie grožio kūrybos, jo suvokimo. Tai ugdymo baruose yra svarbiausia. Ir nuolatiniai ieškojimai pelno rezultatą: mokytoja su mokiniais sugalvojo „Žvilgsnio į gamtos pasaulį“ akciją – specialia adatėle įbadytų gyvūnų ir augalų sintezės piešinių parodą gimnazijoje. Ir vėl nesvarbu, kad būta ir naivių, ir vaikiškų, ir nepavykusių bandymų. Mokytoja sako atsimenanti kiekvieną mokinį, kuris ką nors darė. Tai ėjimas į jauną sielą, ir dar kartą nesvarbu, jog rūpi gimnazijoje ir kiti mokslai; kad būna ir apgavysčių, ir iš kantrybės išvedimo valandėlių,– svarbu mokinį prisijaukinti, prisikalbinti, sudominti. Mokytoja pastebi ir sportininką, ir choristą, ir matematiką, ir šokėją; džiaugiasi visais gimnazijos renginiais – jaunas turi augti visapusis; tačiau jos kalbinamas ateiti ir į meno pasaulį ir jo skonį pabandyti. O kai randi bendrą kalbą, gimsta ir kūrybos vaivorykštė. „Aš myliu jaunimą“,– nuoširdžiai taria mokytoja.

Pašvaistė

Laima Kantakevičienė pasakoja savo šeimos tradiciją: ir vyresnioji sesuo baigusi šį universitetą, tą pačią specialybę, dirba tą patį darbą. Nuo vaikystės abi mėgusios grožį, rankdarbius; jos, dar mažutės, pirmasis darbelis buvęs persukti siūlų kamuoliuką, o kai jau gyveno studentų bendrabutyje, ilgus vakarus prasėdėdavusi prie mezgančių, siuvinėjančių, nėrinėjančių budėtojų. Močiutės, anksti mirusios Šakių rajono buvusio Šunkarių dabar Valakbūdžio kaimo darbštuolės, ypatingo inteligentiškumo moters, keli rankdarbiai išsaugoti iki šiol. Išsaugota ir atgauta gimtojo kaimo žemė, prosenelių namai. Ir ten, Zyplių dvare, šalia Lukšių miestelio, seserys tautodailininkės su bendramintėmis rengia rankdarbiautojų vasaros atostogų plenerus.

Partnerės

Laima Kantakevičienė yra prestižinio Vilniaus skiautinių klubo „Urtė“ narė; Dailės akademijos vilnos vėlimo būrelio, kilimų, kilimėlių audimo parodų dalyvė. Dabar su savo mokinėmis rengiasi naujai parodai, kurią organizuoja Dailės akademijos Tekstilės katedros vedėja Eglė Ganda Bogdanienė. Dailininkės, mėgėjos, mokinės audžia tūkstantį delno dydžio vilnos angelų parodai, kuri bus eksponuojama Dailininkų sąjungos „Lango“ galerijos kalėdinėje parodoje. Iš tiesų graži meninė partnerystė.

Ir po savo stogu, ir svetur...

Su daugeliu mokinių darbų dalyvauta įvairiuose projektuose ir už gimnazijos ribų. Kaip įdomu buvo parengti kolekciją apie tarpukario Lietuvos kulinariją, madas. Arba dalyvauti Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos bei Lietuvos H. K. Anderseno pasakų karpinių konkurse. Sudaryta puiki andersiada, pranokusi tradicinę lietuviškų įvaizdžių tematiką, iškeliavusi net į Prancūziją.

Mokytoja metodininkė Laima Kantakevičienė, iš Karoliniškių gimnazijos atvežusi įvairiausių mokinių kūrybos darbų parodą, eksponuojanti ir savo kolekcijas, pateikia ir gausius metodinius aprašus – patirties medžiagą savosios Alma Mater dabartinėms technologijų studijoms, kaip padėką tam laikui, kai ėjo buities grožio keliu į pašaukimo ir laimės šalį, žinodama, kad ten bus gera gyventi.

Šviesa / Nr. 16 (22714) 2009 11 20