Mokykla – vaikų laisvių įkaitė

Greitai visose Lietuvos mokyklose vėl nuskambės paskutinis skambutis. Nerimas, baimė dėl būsimų egzaminų kuriam laikui suvienys ir mokytojus, ir mokinius. O paskui vėl viskas iš pradžių...

Šiandieninė mokykla. Pervargusių mokinių ir ne mažiau išsekintų mokytojų buveinė. Vieta, kurioje vieni konkuruoja žiniomis, o kiti – materialiniais dalykais. Kurioje nepaisoma jokių autoritetų.

Jie, kaip ir mes kadaise, krečia šunybes, bėga iš pamokų. Jie liūdi gavę blogą pažymį, pyksta jausdami, kad mokytojas neteisus. Pristigę meilės – maištauja. Kol tėvai kala pinigus, jie patys vaikšto į susirinkimus, kuriuose svarstomas jų elgesys. Jie savarankiški, linkstantys nuo atsakomybės naštos ir nuo jos bėgantys. 

„Nenorim į mokyklą“

Kokia toji mokykla vaiko ir mokytojo akimis? Ką šiandien apie mokyklą ir santykius su mokytojais mano moksleiviai? Kaip jaučiasi mokytojai, nerasdami rakto į vaiko širdį, matydami bejėgius tėvus?

Stresas, baimė, prislėgta nuotaika bemiegės naktys – štai ką dėl perkrautų programų ir informacijos prikimštų vadovėlių patiria didžioji dalis šiandienos moksleivių. Karoliniškių gimnazijos gimnazistai taip pat prisipažįsta kenčiantys nuo didžiulių mokymosi krūvių. Vaiva Štaraitė pasakoja grįžtanti iš sporto treniruočių septintą ar aštuntą valandą vakare ir dar keturias ar penkias valandas kasdien ruošianti pamokas. „Stengiuosi mokytis kruopščiai ir atsakingai, pasirengti visoms pamokoms, atlikti užduotus namų darbus. Juk negali mokytojui pasakyti: jūsų dalyko nesimokiau, nes jis man mažiau svarbus nei kiti, – sako Vaiva. – Vidutiniškai miegu šešias septynias valandas ir nuolat jaučiuosi labai pavargusi“.

Vis dėlto mūsų kalbintų devintokų ir vyresnių klasių moksleivių – vienuoliktokų požiūris į mokslo krūvius skiriasi. Pasak Linos Navickaitės, vienuoliktoje klasėje mokytis tampa paprasčiau ir lengviau, nes galima visą laiką skirti penkiems svarbiausiems dalykams.

„Devintokai ir mažesni turi mokytis visus dalykus. Dar blogiau, kai kiekvienas mokytojas savo dalyką laiko pačiu svarbiausiu ir į jokias diskusijas dėl mažesnio krūvio nesileidžia“, – sako gimnazistas Andrius Tarabilda.

Moksleivių nuomone, ne tik jie, bet ir mokytojai tapo prastos švietimo sistemos įkaitais. „Ne mokytojas kaltas, kad iš mūsų reikalaujama išmokti daugiau, nei įmanoma. Yra reikalavimai, egzaminų programos, ir mes priversti skubėti. Mokytojai nuolat sako, kad vadovėlių nieku gyvu neįmanoma spėti baigti laiku“, – sako dešimtokė gimnazistė Lina Abaravičiūtė.

Protestas prieš nuobodulį

Vis dėlto moksleiviai neabejoja: kad ir kokios didelės būtų programos ar stori vadovėliai, mokytojo sugebėjimas mokyti jų dalią gali gerokai palengvinti. „Mes jaučiame, kada mokytojas ateina ir be jokio susidomėjimo bei noro išdėsto mums pamoką. Tada kenčiame ne tik nuo krūvio, bet ir nuo mokytojo, – sako A. Tarabilda. – Tuo tarpu pamokos, kurios vyksta diskutuojant, o ne stebint, kaip mokytojas rašo ant lentos, kur kas geresnės“.

Atsakyti, kiek yra mokytojų, kuriuos jie vertina už puikiai ir įdomiai dėstomus dalykus ar sąžiningą darbą, moksleiviams nelengva. „Beveik visi; daugiau nei pusė; gal koks trečdalis“, – atsako vienas paskui kitą Karoliniškių gimnazijos moksleiviai.

Iš tiesų kiekvieno žmogaus santykiai su mokytojais labai individualūs. Mūsų kalbinti moksleiviai gerbia ir giria savo mokytojus, tačiau pastebi, kad ir tarp jų yra tokių, kurie ne mažiau už savo mokinius bijo abitūros egzaminų, nesvarbu, kad iki jų dar treji ar net ketveri metai. Tokios negatyvios mokytojų nuotaikos itin užkrečiamos, o moksleivių nepasitikėjimas savimi, nesugebėjimas savęs realizuoti tik didėja.

Kaip rodo prieš dvejus metus atlikti aštuntos klasės moksleivių motyvacijos tyrimai, gerai su mokytojais sutaria daugiau nei 83 proc. kaimo ir 72 proc. miesto moksleivių. Moksleiviai, kurių laimėjimai menkesni, mano, kad mokytojai su jais elgiasi neteisingai ir mokytojams jų nuomonė nesvarbi.

Kalbintų moksleivių nuomone, konfliktai tarp jų ir mokytojų neišvengiami. Tarp gimnazistų jie dažniausiai kyla dėl to, kad mokytojai yra abejingi mokinių darbo krūviams. „Mokytojai dirba pagal savo planus ir dažnai negirdi, jei mes paprašome, pavyzdžiui, nerašyti dar vieno kontrolinio tą pačią dieną. Jie pavadina kontrolinį penkiolikos minučių savarankišku rašto darbu, nors mes tam turime ruoštis ne mažiau nei kontroliniam“, – sako devintokė gimnazistė Algė.

Kaip ir anksčiau, mokinių bei mokytojų santykius blogina tie mokiniai, kurie į mokyklą ateina ne mokytis, o tiesiog praleisti laiko. Tokių daugiausiai būna penktoje-dešimtoje klasėse. „Vėliau jų sumažėja, nes atsiranda gerokai didesnė motyvacija mokytis. Pradedami gerbti tie, kurie šneka protingai. Tokie žmonės klasėse tampa lyderiais, o nesimokantys nustumiami į šalį“, – patirtimi dalijasi L. Navickaitė.

Prieš atsakydami į klausimą, ar mokytojas jiems yra autoritetas, moksleiviai kelias minutes pamąsto. „Tenka pripažinti, kad mokytojai Lietuvoje nėra itin gerbiami, jie neturi autoriteto. Jų negerbia ne tik mokiniai, kurie dažnai jaučiasi turintys daug teisių ir mažai pareigų, tačiau ir valstybė, mokanti jiems mažą algą“, – mano A. Tarabilda.

Vaikai bėga iš mokyklos

Pamokų nelankymas – viena didžiausių šiandieninės mokyklos rykščių. Apie tai kaip susitarę kalbėjo pedagogai. Karoliniškių gimnazijos direktorė Ona Mačernienė tik pasidžiaugė, kad šiais mokslo metais apie tokius prasižen­gėlius dar neteko informuoti nepilnamečių reikalų inspekcijos. Nes tvarka tokia – jeigu mokinys per mėnesį praleidžia daugiau kaip 50 proc. pamokų, inspekcija apie tai turi žinoti.

„Mes bijodavom neateiti į mokyklą. Nežinau, ar tai gerai, ar ne, bet tokia baimė buvo ir prieš tėvus, ir prieš mokytojus“, – savo mokyklinius laikus prisiminė Karoliniškių gimnazijos socialinė pedagogė Evelina Martinkienė.

O dabar ji vis dažniau mato visiškai bejėgius tėvus, kurie tik skėsčioja rankomis. Jie nesusikalba su vaikais, tikisi, kad mokykla ras kokių nors priemonių. „Daugiau laisvės, didesnis pasirinkimas, tačiau atsakomybės mažėja. Aš susiduriu su vaikais, kurie palikti savarankiškai gyventi. Tėvai daug dirba, jų vertybės dažniausiai orientuojamos į materialinius dalykus. Be abejo, reikia vaikus išlaikyti, išleisti į mokslus.

Vaikams suteikiama laisvė ir savarankiškumas. Tačiau ne visi vaikai pakelia tą atsakomybę už save. Vaikas turi žinoti, kad yra žmonės, kurie juo rūpinasi. Vaikas gali klysti, bet visada bus žmogus, kuris padės. Tai saugumo jausmas, kuris šių dienų jaunimui itin svarbus“, – sako socialinė pedagogė.

Mokytoja Evelina iš savo patirties gali pasakyti, kad daugiausiai rūpesčių dėl elgesio turi berniukai, kuriuos augina vienos mamos. Ji konstatuoja skaudžią tiesą: šiandieninėje visuomenėje ugdant ir auklėjant vaikus vyrai neegzistuoja. Mokyklose dirba tik vienas kitas vyras, išsituokusiose šeimose vaikais rūpinasi mamos, į susirinkimus skuba mamos. „Vyras apskritai pasitraukęs į šoną“, – sako Evelina.

Karoliniškių gimnazija turi elektroninį dienyną ir mokytojai kas savaitę jį privalo užpildyti. Tėvai bet kada gali susipažinti su vaikų pažymiais, matyti, kaip jie lanko pamokas. „Tik noro reikia. Tačiau tėvai, nenorėdami matyti sunkumų, neretai užsimerkia. Neseniai mokykla per darbovietę ieškojo mamos, kad galėtų ją informuoti, jog jos vaikas nelanko mokyklos. Ji teigė pametusi dienyno kodą ir visą kaltę suvertė mokyklai. O gyvena čia pat, praktiškai mokyklos kieme“, – stebėjosi gim­nazijos direktorė O. Mačernienė.

Atlyginimas – kaip valytojos

Gimnazijos direktorė O. Mačernienė prasitarė, kad keldami itin didelius reikalavimus mokytojams neturėtume pamiršti, kiek jiems mokama už šį darbą. „Visuomenė nori, kad su jų vaikais dirbtų išsilavinę, apsiskaitę, energingi, atsidavę mokytojai. Tačiau pedagogo profesiją, be kelių malonių išimčių, renkasi tik buvę mokyklos vidutiniokai ar dar žemesnio lygio mokiniai. Iš jų tikėtis gerų pedagogų nereikėtų“, – neslepia direktorė.

Gimnazijos lituanistė Sigita Kontrimienė antrina: lituanistui, norinčiam produktyviai dirbti ir bent šiek tiek žmogumi jaustis, reikia nueiti ir į teatrą, ir knygą paskaityti. Jo krūvis neturėtų viršyti 18 valandų. Bet tada „ant popieriaus“ mokytojas uždirbs tik 900 litų. „Nuo tokio skurdaus gyvenimo kenčia ir savišvieta, ir šeima, nes nieko kito nelieka, kaip visokiais būdais prisidurti“, – sako lituanistė.

Nemoka sistemingai dirbti

Atviro pokalbio metu su gimnazijos mokytojais – lituaniste Sigita Kontrimiene, matematike Rima Ignatavičiene, istorike Audrone Čižauskiene, lituanistu Algimantu Urbanavičiumi, chemike Skirmante Bačinskiene, gimnazijos direktore Ona Mačernienė bei jos pavaduotoja Daunike Žvirbliene daug išgirdome apie šiandieninius mokinius. Pedagogai pastebi, kad šių dienų mokiniai turi daug didesnių galimybių. Jie gali keliauti, naudotis internetu ir taip plėsti savo akiratį. „Mokytojui su jais vis sunkiau bendrauti. Vaikas kartais žino ne mažiau už mokytoją. Jis gerokai aukščiau kilsteli reikalavimų kartelę mokytojui“, – sakė O. Mačernienė.

Mokytojai teigia pozityviai nusiteikę kurti mokinio ir mokytojo santykius, bendrauti. „Mokinys tikrai nėra mūsų priešas“, – tikina Karoliniškių gimnazijos pedagogai.

Pasak chemikės Skirmantės, vaikai neturėtų skųstis pernelyg dideliu krūviu, nes pastaruoju metu programos sutvarkytos neblogai. „Bėda ta, kad dalis mokinių neišmoko nuo jaunesnių klasių sistemingai dirbti. Atsiranda spragų, tada joms lopyti reikia papildomo triūso“, – sako mokytoja. Ji pripažįsta, kad gabumai irgi turi įtakos. Vidutiniškų gabumų vaikui visus dalykus gerai išmokti sunku. O ir ne visada tokie dalykai turi prasmės. Tarkim, matematikos vadovėliai parašyti išplėstiniam kursui.

„Gyvenimas keičiasi, ir visko plačiai aprėpti nereikėtų. Programas reikia labiau sieti su gyvenimu. Daugelis vaikų klausia, kam jiems reikalinga trigonometrija, kur galės ją pritaikyti. Bet kol kas jos apeiti negalim, nes ji įtraukta į valstybinių egzaminų programą“, – sako matematikė R. Ignatavičienė.

Pasak mokytojų, jie paprastai dėsto orientuodamiesi į bendrą klasės lygį, į daugumą. Jei klasėje vyrauja vidutiniokai, reikalavimai tampa mažesni.

„O ką tu man padarysi?“

Sostinės gimnazijoje tarpusavio santykius vaikai dažniausiai aiškinasi žodžiais. Populiariausias ir niekaip neišgyvendinamas būdas – prasivardžiavimas. Dažniausiai vienas kitą išvadina „durniais“.

Mokyklos pedagogai sakė, kad pasitaiko atvejų, kai mokytojas nesusivaldo, „ant karštųjų“ sprendžia konfliktą. Būna kad pratrūksta ir pradeda rėkti. Tačiau jei mokytojas tai daro nesistemingai, vaikai tik suklūsta, susimąsto. Vis dėlto kiekvienoje mokykloje atsiranda mokytojų, kurie nesuvaldo klasės, per kurių pamokas vaikai triukšmauja. Valdyti klasę – Dievo dovana. Gimnazijos pedagogų nuomone, tai priklauso ir nuo mokytojo pasirengimo. Jei jis su skambučiu įžengia į klasę ir dešimt minučių sugaišta, kol pasirengia pamokai, vaikai iš karto tuo pasinaudoja.

Mokytojai tikina, kad konkurencija, ypač vyresnėse klasėse, akivaizdi. Vaikai reikalauja daug ir iš savęs, ir iš mokytojo.

Kada valgykloje padaugėja valgančiųjų

Karoliniškių gimnazijoje, kurioje mokosi apie 900 mokinių, nemokamą maitinimą gauna vos devyniolika. Vaikai čia susirenka iš vidutines pajamas gaunančių šeimų. „Gal mes ne taip kažką darom, bet ir milijonierių per trisdešimt metų gimnazija neišugdė“, – juokiasi lituanistė S. Kontrimienė.

Mūsų lankytų mokyklų mokytojai pamokų metu teigia nesusidūrę su mokiniais, apsvaigusiais nuo narkotikų ar alkoholio. O kas vyksta po pamokų – sunku pasakyti. Karoliniškių gimnazija neseniai palaidojo gerą, darbščią mokinę, kuri buvo rasta namie su kvaišalų maišeliu ant galvos.

Atsitiktinė, iš anksto neplanuota viešnagė mokykloje padarė keistoką įspūdį. Viena vertus, matėme sunkiai atsakomybės ir įsipareigojimų naštą neatlaikančius mokinius ir vis dar nuolatinio ryšio su vaikais bei jų tėvais ieškančius, mūsų ir valstybės menkai vertinamus mokytojus. Ir net nustembi, kai kalbant jų akyse vis dar sužybsi vaikų pasėtos ki­birkštėlės.

Didžiausios mokyklą kamuojančios problemos

Moksleivių akimis

• Pernelyg dideli krūviai ir sudėtingos dalykų programos

• Mokytojų nesugebėjimas temas išdėstyti patraukliai ir įdomiai

• Didelis savo dėstomo dalyko sureikšminimas

• Mokytojo autoriteto stoka

• Per daug moksleivių klasėse

• Mokinių ir mokytojų susvetimėjimas

• Apgailėtinai menki pedagogų atlyginimai

• Stokojančių motyvacijos ir noro mokytis moksleivių elgesys pamokose

Mokytojų akimis

• Pamokų praleidinėjimas

• Per didelė mokinių savarankiškumo našta

• Tėvų nusišalinimas nuo mokyklos

• Per maži mokytojų atlyginimai

• Pažiūra į mokytoją kaip į skurdžių

• Per daug mokinių klasėse

• Laiko ir pajamų, skirtų savišvietai, stoka

• Mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų emigracija

Veidas, 2006 05 11