Lėlių paroda „Kūryba ir svajonė“

Tapytojas, turėdamas tuščią drobę, žino, kad paveikslas jau Ten yra. Jam telieka tapti įrankiu ir padaryti taip, kad ir kiti jį išvystų. Gal tokia mintis sufleruoja fatališką požiūrį į aplinką, kad viskas, kas turi būti sukurta, ir bus sukurta. Bet argi taip nėra?

Lėles pradėjau kurti prieš keletą metų. Tai yra viena iš mano saviraiškos formų. Lėlių kūrimas – kintantis procesas ne tik dėl didėjančių reikalavimų ir tikslų sau pačiai, bet ir dėl naujai atrandamų išraiškos bei medžiagos priemonių.

Kai kurios lėlės gimsta tiesiog rankose be jokių išankstinių apmąstymų. O kai kurios ilgai tūno viduje, kol vieną dieną išsiveržia į realią plotmę.

Dažnai užduodamas klausimas: „Kiek laiko trunka vienos lėlės atsiradimas?“ Atsakymas: „Nežinau.“ Kiekviena lėlė skirtingai reikalauja dėmesio... Šioje parodoje dalyvavo ne visos lėlės, nes kai kurios jau turi savo namus. O kai kurios dar laukia, kol atsiras.

Laura Petruškevičiūtė, 4e kl.

Paroda vyko 2008 spalio 6-24 gimnazijos bibliotekoje.